- kniesti
- kniẽsti, -čia, -tė intr., tr. BŽ502
1. peršėti, niežėti, jausti dirginimą kurioje nors kūno dalyje, gižėti: Kniečia nosį – reikės čiaudėt Dsm. Kniẽčia kosulys, lyg adata bado, lyg niežti J.
2. refl. skverbtis: Garsas vis ryškėjo, knietėsi į širdį rš.
3. Sdk, Slk, Slv, Grl, Rk, Lkm kelti nerimą, rūpėti, norėtis, ant širdies gulėti: Tik skaudus žmonių vargelis spaudžia sielą, širdį kniečia L.Gir. Merginoms kniečia pasierzinti V.Myk-Put. Mano galvoje visą laiką knietė mintis, kas bus Valentinai sugrįžus rš. Juo daugiau jis klausėsi, juo stipriau knietė jį kalbėti apie save rš. Jam kniečia dirstelėti rš. Išliejau, kas knietė krūtinę rš. Jį kap kniestè kniẽčia ką pavogti Sn. Man čia lyg ko valgyt kniẽčia Ūd. Jam kniestè kniẽčia pačiupt pinigai Žl. Jiems atkeršyti man neknietė rš. Jam labai knietė tenai nueiti Žsl. Matyt, tau kniečia nueiti in veselią PnmA. Man kniẽčia, ką te anys daro Ml. Man vis kniečia miestan nueit Al. Bernelį kniẽčia in mergelę nueit Prng. Negaliu tylėt, kniẽčia pasakyt Dglš. Man vis kniẽčia, kad suvalgyti OG355. Jam kniẽčia ir kniẽčia tie blynai Kkl. Tai dar̃ tau kniẽčia pažiūrėti, kas tam siuntiny yra Rdm. Vilką giria kniečia rš. Tau vis kniečia pačiupinėti Pbs. Nors senas esu, bet kniẽčia nueiti į vakaruškas Bgs. Man kniẽčia sužinot, kokia tavo merga Dglš. Tau gal kniečia šitas šautuvas pagadyt Mrk. Nekrapštyk laikrodžio – tau vis kniẽčia, nagai niežti Ds. | Tave vis kniẽčia bloga daryt Dglš. Gal kas tau kniẽčia, kad tu nenusėdi namie Trgn. Mane lyg kas tai vis kniẽčia eiti namo Lzd. | refl.: Jam knietėsi dar nors kartą dirstelti į savo paliekamus namelius rš.
4. silpnai skaudėti, mausti: Jau ir man pradėjo vieną dantį po truputį kniesti Šl. Man dantį kniečia Trak. Piršte pašino galas neištrauktas – kniẽsti pradėjo J.
◊ nagaĩ kniẽčia neramu, rūpi (ką padaryti): Kad jam vis mat nagaĩ kniẽčia Km. Tau visą laiką tenai nagaĩ kniẽtė Ut.\ kniesti; iškniesti; nukniesti
Dictionary of the Lithuanian Language.